Apetito praradimas: 5 dalykai, apie kuriuos nežinojote, kad turėjo įtakos jūsų alkiui – ir ką daryti
Apetito praradimas, būklė, kai sumažėja noras ar susidomėjimas valgyti, gali turėti reikšmingų pasekmių bendrai sveikatai ir savijautai. Apetito praradimo pasekmės neapsiriboja tik maisto suvartojimo sumažinimu ir gali turėti įtakos daugeliui fizinės ir intelektinės sveikatos aspektų.
Apetito praradimas: poveikis bendrai sveikatai
Viena iš problemų vietoje, susijusių su apetito praradimu, yra maistinių medžiagų trūkumo galimybė. Kai organizmui trūksta maistinių medžiagų, kurių jam reikia iš subalansuotos mitybos, tai gali sukelti silpnumą, nuovargį ir susilpnėjusias imunines savybes. Svarbiausi vitaminai ir mineralai atlieka esminę funkciją palaikant kūno funkcijas ir bendrą gyvybingumą.
Nuolatinis apetito praradimas dažnai lemia svorio mažėjimą, o sunkiais atvejais – raumenų atrofiją. Kūnas priklauso nuo nuolatinio maistinių medžiagų suvartojimo, kad pamaitintų savo kasdienę veiklą ir išlaikytų raumenų masę. Negaunant pakankamai energijos su maistu, organizmas pradeda pažeisti raumenis, o tai baigiasi silpnomis vietomis ir fizinių jėgų mažėjimu.
Apetito praradimas taip pat gali paveikti psichinę sveikatą, sukelti nuotaikų kaitą, dirglumą ir mieguistumo jausmą. Pakankamas vitaminų kiekis yra būtinas neuromediatorių, reguliuojančių nuotaiką, sintezei, o šių vitaminų trūkumas gali neigiamai paveikti emocinę savijautą. Maistas tarnauja, nes yra pagrindinis organizmo energijos šaltinis. Kai apetitas mažėja, energijos lygis mažėja, todėl jaučiamas nuovargis ir vangumas. Fizinės ir psichinės užduotys tampa sunkesnės, o bendras darbas taip pat gali sumažėti.
Kad imuninė sistema veiktų optimaliai, ji priklauso nuo įvairių maistinių medžiagų. Apetito praradimas gali susilpninti imuninę reakciją, todėl organizmas tampa labiau jautrus infekcijoms ir ligoms. Todėl tikrai verta pasirūpinti, kad būtų pateikti geriausi imunitetą stiprinantys papildai. Gerai maitinamas organizmas apsisaugo nuo ligų sukėlėjų ir išlaiko atsparumą išorinėms grėsmėms.
3 dalykai, kurių jūs nežinojote, turėjo įtakos jūsų alkiui
Maistinių medžiagų trūkumas ir apetitas
Ryšys tarp maistinių medžiagų trūkumo ir apetito praradimo pabrėžia esminį maistinių medžiagų ir mineralų vaidmenį reguliuojant mūsų norą valgyti. Kai organizmui trūksta svarbiausių maistinių medžiagų, jis gali siųsti signalus, turinčius įtakos mūsų apetito reguliavimo mechanizmams, todėl sumažėja susidomėjimas ir pasitenkinimas maistu.
- B komplekso vitaminai: įskaitant B1 (tiaminą), B2 (riboflaviną), B3 (niaciną), B6 (piridoksiną) ir B12 (kobalaminą), reikalingus maistui paversti energija. Šių vitaminų trūkumas gali sutrikdyti maistinių medžiagų apykaitą, turėti įtakos apetitui ir sukelti nuovargį bei silpnąsias vietas.
- Geležis: labai svarbi deguonies transportavimui kraujyje. Geležies trūkumas, reguliariai susijęs su anemija, gali sukelti nuovargį ir sumažėjusį apetitą. Pakankamas geležies kiekis būtinas optimaliam organizmo funkcionavimui ir sveikam apetitui palaikyti.
- Cinkas: atlieka gyvybiškai svarbią funkciją virškinimo fermentų gamyboje ir palaiko skonio ir kvapo pojūtį. Dėl cinko trūkumo gali pakisti skonio suvokimas ir sumažėti susidomėjimas maistu, o tai gali sukelti apetito stoką.
- Vitaminas D: žinomas kaip „saulės vitaminas“, jis veikia ne tik kaulų būklę. Nepakankamas vitamino D lygis yra susijęs su apetito ir energijos lygio pokyčiais. Norint palaikyti tinkamą vitamino D kiekį, būtinas natūralios dienos šviesos ir mitybos ištekliai.
- Magnis: dalyvauja daugelyje fiziologinių procesų, įskaitant raumenų funkciją ir energijos gamybą. Nepakankamas magnio kiekis gali sukelti nuovargį ir apetito stoką, o tai pabrėžia jo svarbą palaikant bendrą gerovę. Norėdami pasiūlyti sau pakankamą magnio kiekį, siūlome parodyti savo dėmesį Burgerstein Magnesium . Magnis atlieka daug svarbių medžiagų apykaitos funkcijų. Viena vertus, jis palaiko nervų sistemos ir raumenų darbą, o vėlgi, mylios yra labai svarbios kaulų ir dantų sveikatai. Be to, šis mikroelementas garantuoja subalansuotą elektrolitų pusiausvyrą ir skatina normalią energijos apykaitą. Beje, Burgerstein yra aukštos kokybės šveicariškas sveikatos produktas, suteikiantis vitaminų ir mikroelementų efektyvumo ir patikimumo.
- Omega-trys riebalų rūgštys: nepakeičiamos riebalų rūgštys, ypač omega-3, yra labai svarbios protui ir neurotransmiterių funkcijai. Šių riebalų rūgščių disbalansas gali turėti įtakos nuotaikai ir apetito reguliavimui, o tai gali prisidėti prie valgymo įpročių pokyčių.
Streso įtaka apetitui
Stresas ir emociniai veiksniai gali pastebimai paveikti mūsų apetitą, o tai lemia maisto pasirinkimo svyravimus. Šių mechanizmų supratimas yra svarbus strategijoms, kaip įveikti su stresu susijusį apetito praradimą.
- Streso hormonai ir apetito reguliavimas: stresas skatina hormonų išsiskyrimą kartu su kortizoliu ir adrenalinu, kurie gali būti skirti paruošti organizmą „kovok arba bėk“ reakcijai. Šie hormonai gali greitai slopinti apetitą, nukreipdami energiją nuo neesminių funkcijų, tokių kaip virškinimas. Tačiau lėtinis stresas gali sukelti ilgalaikį apetito slopinimą, o tai turi įtakos bendram maisto suvartojimui. Norėdami pasirūpinti savo ramybe ir įveikti stresą, patariame atkreipti dėmesį į Neurexan tabletes . Neurexan gali būti vartojamas esant miego sutrikimams ir nerviniam neramumui.
- Emociniai valgymo modeliai: Emociniai veiksniai, įskaitant nerimą, liūdesį ar net laimę, gali turėti įtakos valgymo elgesiui. Kai kurie žmonės taip pat gali naudoti maistą kaip įveikimo mechanizmą, dėl kurio persivalgo arba paguodžia maisto vartojimą. Ir atvirkščiai, kiti gali patirti apetito trūkumą emocinės įtampos metu.
- Neurotransmiteriai ir nuotaikos reguliavimas: Smegenų neurotransmiteriai, įskaitant serotoniną ir dopaminą, atlieka gyvybiškai svarbią funkciją reguliuojant nuotaiką ir apetitą. Stresas gali sutrikdyti trapią šių neurotransmiterių pusiausvyrą, daugiausia dėl apetito pokyčių. Vieniems stresas gali sukelti emocinį valgymą, o kitiems – apetito sutrikimas.
- Profesionali pagalba: Psichikos sveikatos specialistų, konsultantų ar mitybos specialistų pagalbos ieškojimas gali būti naudingas sprendžiant emocinius elementus, turinčius įtakos apetitui. Šie specialistai gali patarti, kaip sukurti sveikus įveikos mechanizmus ir puoselėti teigiamą santykį su maistu.
Gyvenimo būdas ir miegas
- Gyvenimo būdo pasirinkimas ir fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas ne tik veiksmingiausias tinka bendrai sveikatai, bet ir atlieka apetito reguliavimo funkciją. Pratimai gali pagerinti medžiagų apykaitą ir teigiamai paveikti hormonus, susijusius su alkiu ir sotumu. Kita vertus, sėslus gyvenimo būdas gali prisidėti prie apetito sutrikimo.
- Miego kokybė ir apetito hormonai: Kokybiškas miegas yra glaudžiai susijęs su maisto hormonų, tokių kaip leptinas ir grelinas, potraukio reguliavimu. Leptinas signalizuoja apie sotumą, o grelinas skatina alkį. Nepakankamas ar prastas miegas gali sutrikdyti šių hormonų stabilumą, o tai gali sukelti ilgalaikį badavimą ir galimą persivalgymą. Jei sakote, kad jums trūksta gero nakties miego, turėtumėte įtraukti į savo racioną visiškai svarbaus vitamino B12, ypač Burgerstein vitamino B12 , kuris prisideda prie normalios energijos gamybos medžiagų apykaitos ir normalios susirūpinusios mašinos veikimo. padeda sumažinti nuovargį ir pagerinti miego kokybę.
- Cirkadiniai ritmai ir valgymo modeliai: Vidinis kūno laikrodis arba cirkadinis ritmas veikia įvairius fiziologinius procesus, įskaitant apetitą. Nereguliarus miegas ir cirkadinio ritmo sutrikimai gali prisidėti prie netaisyklingos mitybos įpročių ir padidinti medžiagų apykaitos problemų atsiradimo tikimybę.
Tokie veiksniai kaip cirkadinis ritmas, hormonų poveikis ar net hidratacijos lygis vaidina pagrindinį vaidmenį mūsų valgymo elgsenoje ir įgalina žmones tinkamai pasirinkti savo gerovę. Supratimas, kad gyvenimo būdo pokyčiai, geresnis miegas ir sumažėjęs stresas gali turėti gerą poveikį apetitui, gali padėti tiems, kurie patiria apetito praradimą.
Atsakomybės apribojimas: Šiame straipsnyje pateikiama bendra informacija apie apetitą ir jis nėra medicininė konsultacija. Kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą, jei nuolat trūksta apetito. Individualūs atsakai į apetito problemas gali skirtis, todėl patartina kreiptis individualaus patarimo, atsižvelgiant į konkrečius sveikatos poreikius.
K. Miuleris